Šioje svetainėje yra naudojami slapukai, kurie padeda paspartinti naršymą ir užtikrinti individualesnį Svetainės funkcionavimą. Naršydami toliau Jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika. Daugiau informacijos apie slapukų naudojimą, jų užblokavimą ar pašalinimą rasite mūsų Privatumo politikoje .
Statybos įstatymo pakeitimai, leidžiantys įsigyti naujai pastatytą gyvenamąjį būstą tik įregistravus jo 100 proc. baigtumą. Ką tai reiškia?
2024-01-16
[caption id="attachment_1317" align="alignnone" width="780"]
default[/caption]
default[/caption]Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo pakeitimai, leidžiantys įsigyti naujai pastatytą gyvenamąjį būstą tik įregistravus jo 100 proc. baigtumą. Tai aktualu tiek butų pirkėjams, tiek plėtotojams.
Ką tai reiškia?
- 100 proc. statinio baigtumas reiškia - kad statinys yra visiškai pastatytas, statybos darbai yra baigti ir pastatas gali būti naudojamas pagal paskirtį, t.y. įrengtos visos jo konstrukcijos, inžineriniai tinklai ir sistemos, įgyvendinti išorės ir vidaus apdailos bei lauko darbai, numatyti statinio projekte.
- Naujasis įstatymo reikalavimas taikomas, kai prašymas statybų leidimui pateiktas ir statybą leidžiantis dokumentas išduotas po 2024 m. sausio 1 d. ir tik gyvenamosios paskirties patalpoms (butams), esantiems trijų ar daugiau butų daugiabučiuose pastatuose, taip pat gyvenamosios paskirties patalpoms, esančioms kitų paskirčių pastatuose.
- Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojas, siekdamas parduoti butus (perleisti būsto nuosavybės teisę pirkėjui), privalės užbaigti visus statinio projekte numatytus darbus 100 proc. baigtumu. Šis reikalavimas nereiškia statytojo pareigos visiškai įrengti gyvenamuosius butus. Pilnai atlikti individualių butų apdailą NT plėtotojas privalės tik tais atvejais, jei ji bus numatyta statinio projekte. Jeigu projekte ji nenumatyta, buto apdailos darbai paliekami naujiesiems butų savininkams.
- Šis naujas reikalavimas netrukdo NT plėtotojui sudaryti preliminariąsias sutartis įprasta tvarka. Pirkėjai ir toliau galės rinktis būstą „iš brėžinių“, rezervuoti, bei sumokėti vystytojui rezervacijos mokestį.
- Pirkėjai, sudarę preliminarias NT sutartis ir susimokėję rezervacijos mokestį, ir toliau prisiims visą riziką tuo atveju, jei NT projekto plėtotojas bankrutuotų. Preliminarioji NT sutartis plėtotojo bankroto atveju pirkėjui jokių teisių į statomą būstą nesuteikia, o ir negarantuoja, jog iki tol investuotos lėšos bus sugrąžintos.
- Galimos rizikos:
- Naujo būsto kainų augimas - NT plėtotojams neabejotinai reikės skolintis daugiau ir ilgesniam terminui, nes prailgęs NT projekto vystymo terminas išaugina reikalingo kapitalo kaštus, ko pasėkoje vystytojai bandys kompensuoti padidėsiančias projekto finansavimo sąnaudas keldami kainas pirkėjams.
- Būsto pardavimo terminas gali atsidėti ir dėl nenumatytų formalumų ir biurokratinių kliūčių. Todėl preliminarių sutarčių sudarymo metu bus sudėtinga vystytojui įsipareigoti konkrečiam 100 proc. pastato baigtumo terminui.
- Pailgėjęs apsigyvenimo būste terminas - Jeigu statinio projekte nenumatyti gyvenamųjų patalpų vidaus įrengimo darbai, šie pirkėjui nusikels ir įsikėlimo gyventi terminas ženkliai padidės, nes pirkėjas tai padaryti galės tik įregistravus 100 proc. pastato baigtumą ir notariškai pasirašius būsto pirkimo-pardavimo sutartį, nebent susitars su NT vystytoju kitaip.
- Abejotina, ar šis naujas reikalavimas iš esmės prisidės prie didesnės pirkėjų apsaugos. Priešingai, išliekant galimybei sudaryti preliminariąsias sutartis neužbaigus pastato statybos bei pradėjus tokį būstą įsirengti, pirkėjai rizikuotų ne tik sumokėtu avansu, tačiau papildomai ir įdėtomis investicijomis būstui įrengti, jei plėtotojas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepasiektų 100 proc. pastato baigtumo po preliminariosios sutarties sudarymo.
Šaltiniai:
Pokalbis su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentu Mindaugu Statulevičium
